SA keleivių pervežimo srityje dirba daugiau nei 60 metų

Stebėdamas melagingus atskirų savivaldybių transporto bendrovių teiginius apie RAB „Sabiedriskais autobuss” (SA), susijusius su valstybinės RAB „Autotransporto direkcijos“ (ATD) konkurso rezultatais, „B-Bus“ LLC valdybos pirmininkas Vitalijus Komar nori išaiškinti, siekdamas išsklaidyti bet kokias abejones ir padėti tašką dėl aplink bendrovę vykstančio sujudimo ir konkurso rezultatų klausimo.

ATD konkurso rezultatų atžvilgiu pavadinimas „B-Bus“ ir SA yra linksniuojamas ir naudojamas žiniasklaidos įvairiose interpretacijose, iškraipant atskirus faktus ar ištraukiant juos iš bendro konteksto, siekiant paskleisti melagingą informaciją ir pakenkti bendrovės reputacijai. Dabar pasvarstysime, ar viskas yra taip blogai, kaip tai pateikia kai kurios savivaldybių transporto bendrovės, kurios negali susitaikyti su savo ne konkurencingumu laisvojoje rinkoje.

Manau, daugelis sutiks, kad SA, veikiančią transporto sektoriuje nuo 1958 metų, vargu ar galima pavadinti naujai įkurta bendrove palyginti su „VTU Valmiera“, „CATA“ ir kitomis, kurios savo veiklą taip pat pradėjo praėjusiame amžiuje. SA savo veiklą pradėjo pavadinimu „Saldus autobusu parks“, tačiau skirtingai nuo pirmiau paminėtų bendrovių, veikiančių po savivaldybių sparnu, ją įsigijo „B-Bus“. Savo ruožtu, „B-Bus“ prekės ženklas buvo įkurtas susijungus Belgijos bendrovei „MandelCar Tourisme“ (1933 m.) ir Latvijos bendrovei „Blagovest Tur“, todėl nei SA, nei „B-Bus“, kuri gali didžiuotis tarptautine patirtimi šioje srityje, atžvilgiu terminas „naujai įkurta bendrovė“ neatlaiko jokios kritikos. „B-Bus“ grupei priklauso tokios Latvijos ir Lietuvos bendrovės kaip RAB „Sabiedriskais autobuss“, RAB „Rīgas mikroautobusu satiksme“, RAB „Ekspress-Ādaži“, RAB „Migar“, UAB „Transrevis“ ir UAB „Uma Trans“. „B-Bus“ grupė, turinti 505 autobusų parką, yra trečia pagal dydį vežėja Baltijos šalyse ir pirmoji tarp privačių bendrovių. 

Be to, aš, kaip „B-Bus“ grupės valdybos pirmininkas, šioje srityje dirbantis 15 metų, įgijau profesinės patirties (finansinės ir pervežimų srityje) ne tik Latvijoje, bet ir tarptautiniu mastu. Ir kaip ir bet kuris bendrovės vadovas, turintis ambicijų ir aiškią verslo plėtros viziją, siekiu tobulėti, todėl ir buvo priimtas logiškas sprendimas – įsigyti „B-Bus“, tampant visos grupės savininku, kad būtų galima toliau plėtoti  grupės veiklą už Latvijos ribų, ateityje pradedant darbą Baltijos šalių rinkoje ir kitose Europos šalyse.

Taip pat pavadinimas „smulkus mokesčių mokėtojas“, kurį mums pritaikė laikraščio „Neatkarīgā Rīta Avīze“ (NRA) žurnalistas A. Kluinis savo straipsniuose, neatitinka realybės, nes pateikti duomenys buvo rodomi ir aiškinami nurodant tik tam tikras mokesčių pozicijas, pavyzdžiui, tik SA sumokėtą PVM, neatsižvelgiant į valstybinio privalomojo socialinio draudimo ir pajamų mokesčio įmokas, taip pat neatsižvelgiant į „B-Bus“ grupę kaip visumą. Toks sumokėtų mokesčių pavaizdavimas ir aiškinimas buvo sąmoningas ir palankus kelių savivaldybių transporto bendrovių atžvilgiu, siekiant bendrame fone atrodyti geriau nei SA ir leidžiant suprasti ir patikėti visuomenei, kad taip yra iš tikrųjų. „CATA“ ir „VTU Valmiera“ visuomenėje sukuria savo, kaip didelių mokesčių mokėtojų, įvaizdį, tačiau tokiame vienpusiame nuomonės pavaizdavime įvairios bendrovių specifikos nėra garsiai aptariamos ir pažymimos. Pirma, priešingai nei abi savivaldybių bendrovės, SA negauna pajamų iš ūkinės autobusų stočių veiklos; antra, šiuo metu skirtingi vežėjai turi skirtingą vykdomų sutarčių kiekį, todėl ir susidaro šis sumokėtų mokesčių skirtumas, visų pirma nuo bilietų pajamų sumokėtas PVM. Todėl lyginti skirtingas vertes yra nevisai korektiška, priešingu atveju, jei palyginsime abiejų savivaldybių bendrovių sumokėtas mokesčių sumas ir visos „B-Bus“ grupės įmokas į valstybės biudžetą, matysime kitą paveikslą – 2019 metais iš visų grupės bendrovių į valstybės biudžetą sumokėti mokesčiai sudarė 5 434 000,68 eurų, pridėjus pajamų mokestį – 1 516 000,66 eurų ir privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokas – 2 721 000,26 eurų, ir tai sudaro žymiai daugiau nei sumokėjo „VTU Valmiera“ ir „CATA“. Be to, atsižvelgiant į tai, kad pagal naująją sutartį „VTU Valmiera“ ir „CATA“ žymiai sumažins apimtį, tai reiškia, kad bus mažiau pajamų ir sumokėtų mokesčių. Nemanau, kad ateityje jie norėtų būti vadinami „smulkiais mokesčių mokėtojais“.

„B-Bus” mokesčių skolos tema, kurią plačiai aptarinėjo žiniasklaida, įrodo, kaip lengva manipuliuoti tokia fraze, kuri be išsamaus paaiškinimo sulaukia neigiamos reakcijos. Dar kartą patikslinsiu, kad konkurse dalyvavo SA, o ne „B-Bus“. 

Kalbama ne apie mokestinę skolą, o apie mokestinių terminų padalijimą, todėl šių metų gegužės 6 dieną „B-Bus“ pateikė prašymą Valstybinei pajamų tarnybai, prašydama padalinti mokesčių mokėjimo terminą, remiantis 2020 m. kovo 26 d. Ministrų kabineto taisyklėmis Nr. 165 „Taisyklės darbdaviams, kuriuos paveikė „Covid-19“ krizė ir kurie turi teisę į išmokas už prastovą ir teisę padalinti atidėtų mokesčių įmokų mokėjimą arba atidėti jų mokėjimą iki trejų metų termino“. 

Peržiūrėjusi „B-Bus“ prašymą, šių metų gegužės 22 dieną Valstybinė pajamų tarnyba šių metų gegužės 22 d. SRS priėmė teigiamą sprendimą ir atidėjo mokesčių mokėjimo terminą. Taip pat noriu atkreipti dėmesį į viešai prieinamą informaciją apie tai, jog nei dabar, nei iki prašymo padavimo Valstybinei pajamų tarnybai, „B-Bus” neturi ir neturėjo Valstybinės pajamų tarnybos administruojamos mokesčių skolos (įmokų), arba mokesčių skola (įmokos) buvo mažesnė nei 150 eurų. 

Baigdamas noriu užduoti retorinį klausimą: ar Valstybinė pajamų tarnyba išreikštų padėką „B-Bus” 2016 metais už sąžiningą ir savalaikį mokesčių mokėjimą (2015 m.), ir ar įtrauktų „B-Bus” šiais metais į Valstybinės pajamų tarnybos „Gilaus bendradarbiavimo programos bronzos lygio dalyvių“ sąrašą, jeigu „B-Bus” vengtų mokėti mokesčius? Šis Valstybinės pajamų tarnybos skiriamasis ženklas rodo, kad bendrovė gavo programos dalyvio statusą, o bendrovės vertybės grindžiamos sąžiningu mokesčių mokėjimu, tokiu būdu gerinant bendrovės reputaciją.

Savo požiūriu, kuris grindžiamas konkrečiais ir įrodytais faktais, noriu dar kartą pabrėžti, kad ATD konkursas buvo sąžiningas, skaidrus ir atviras, konkurentų kova buvo sunki, tačiau laimėjo vežėjai, turintys didelę dalyvavimo tokiose konkursuose patirtį ne tik Latvijoje, bet ir Baltijos šalių rinkoje. Bet kuriam gyventojui, taip pat ir vežėjams, visa konkurso informacija buvo prieinama daugiau nei dvejus metus, įskaitant informaciją, kad kompetentingos institucijos kelis kartus tikrino konkurso eigą ir dokumentų atitiktį norminių aktų reikalavimams. Iki šiol Pirkimų priežiūros biuro ir teismo posėdžių priimti sprendimai rodo, kad visas konkurso procesas praėjo laikantis norminių aktų reikalavimų. Todėl mes raginame kiekvieną skaitytoją kritiškai įvertinti informaciją, kuri pasirodo žiniasklaidoje su garsiai skambančiomis antraštėmis.